laužo šviesa naktyje guodžia gaivina mane nerimas stingsta veide kas ten toli tamsoje laužas prieš mano akis dega karštai lyg širdis laukiu prie laužo šviesos gal kas atklys iš tamsos deg šviesk ir neužgesk šildyk rankas glostyk akis atmerktas būk vienintelė viltis nors ir mano paties uždegta naktyje gal kas prie laužo sustos gal pasiilgs šilumos tam kas klajoja nakty laužo šviesa bus viltis žvaigždės pakilo aukštai šaukia jas paukščių takai laužas žvaigždes man atstos šviesą ir šilumą duos laužas ilgai dar liepsnos kas man jo šviesą atstos net visagalė naktis laužo užpūst neišdrįs Linkėjimas iš Ryčio nuo Mažeikių
