aš nematomas jūros vėjas aš mėnulio ryški šviesa aš ervė ir bekraštis laikas aš tik taškas tuštumoje aš aukčiausiai pakilęs paukštis aš žemiausia žmogaus aistra aš jau miręs nors dar negimęs aš esu ir manęs nėra aš čia esu ir mūsų čia daug ir jūs kaip aš ar bus kitaip jei dingsiu iš čia ar bus kitaip tu mane sutinki kas dieną tu manęs niekada nematai tu nenori pakeisti nieko tu svajoji gyvent kitaip tu klausai ką visi tau sako tu nebetiki jais visais tu visai nebemyli nieko tu taip lauki gal kas ateis mes kartu ir visi po vieną mes taip vieniši minioje ir aplinkui visi mums priešai mes ir patys jiems priešai čia mes nematom negirdim nieko mes tik trokštame likt gyvi mes dar galim kažką ištarti bet tie žodžiai mums bus tušti Rytis iš Mažeikių
